Ar prognozių rinkos galėtų veikti Lietuvoje?

Prognozių rinkų augimas kelia naują klausimą Europai

Prognozių rinkos (prediction markets) pastaraisiais metais tapo gerokai labiau matoma pasaulinės finansinių technologijų ir prognozavimo ekosistemos dalimi.

Jose rinkos dalyviai vertina būsimų įvykių tikimybes – nuo ekonominių rodiklių ir centrinių bankų sprendimų iki rinkimų, technologijų ar kitų aiškiai apibrėžtų įvykių.

Tačiau jų plėtra kelia esminį reguliavimo klausimą:

Kas teisiniu požiūriu yra prognozių rinka – finansų rinka, lažybos, informacijos agregavimo mechanizmas ar visiškai atskira kategorija?

Lietuvai šis klausimas kol kas yra daugiau strateginis nei praktinis. Šalyje nėra susiformavusio atskiro prediction markets reguliavimo režimo.

Tačiau pasaulinei industrijai augant, diskusija tampa aktuali ir Europos Sąjungai.

2026 m. liepos 3 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė specialų pareiškimą dėl prediction markets ir vadinamųjų event contracts.

Tai svarbus signalas: prediction markets jau nebėra vien akademinė forecasting tema – jų teisinę vietą pradeda aktyviau vertinti ir Europos finansų rinkų reguliuotojai.

Vieno teisinio prediction markets modelio nėra

Norint diskutuoti apie prognozių rinkų reguliavimą, pirmiausia reikia atsisakyti vienos klaidingos prielaidos:

Visos prognozių rinkos nėra vienodos.

Egzistuoja labai skirtingi modeliai.

Play-money forecasting

Dalyviai prognozuoja naudodami virtualius taškus arba reputacijos sistemą, o realūs pinigai nėra rizikuojami.

Tokios sistemos pirmiausia naudojamos forecasting eksperimentams, tyrimams, edukacijai arba organizacijų vidiniam prognozavimui.

Prediction tournaments

Dalyviai pateikia tikimybines prognozes ir konkuruoja pagal jų tikslumą.

Tokiose sistemose nebūtinai egzistuoja tradicinė prekyba ar piniginiai kontraktai.

Real-money prediction markets

Dalyviai rizikuoja realiais pinigais, pirkdami arba parduodami pozicijas, kurių vertė priklauso nuo būsimo įvykio rezultato.

Būtent čia atsiranda didžiausi reguliavimo klausimai.

Event contracts

Kontraktas gali turėti, pavyzdžiui, du rezultatus:

• TAIP – įvykis įvyko.
• NE – įvykis neįvyko.

Jeigu kontraktas susijęs su pinigine išmoka, jo teisinė klasifikacija tampa itin svarbi.

Todėl diskusija turėtų prasidėti ne nuo klausimo:

„Ar prediction markets yra legalios?"

O nuo daug tikslesnio:

„Kokį prediction market modelį norime reguliuoti?"

ESMA 2026 m. pozicija: svarbiausias signalas Europai

2026 m. liepos 3 d. ESMA paskelbė pareiškimą reaguodama į pasaulyje augantį prediction markets ir mažmeninių investuotojų susidomėjimą event contracts.

ESMA event contracts apibūdina kaip produktus, kurių finansinis rezultatas yra binarinis – nustatyta išmoka arba jokios išmokos – priklausomai nuo atsakymo į klausimą apie būsimą įvykį.

Tačiau svarbiausia ESMA išvada yra kita:

ne kiekvienas event contract automatiškai yra finansinė priemonė.

Ar konkretus kontraktas patenka į finansų rinkų reguliavimo sritį, priklauso nuo to, su kokiu įvykiu jis susietas ir kaip pats produktas sukonstruotas.

ESMA taip pat aiškiai pažymi, kad tam tikri event contracts gali patekti ir į nacionalinius lošimų teisės aktus.

Tai reiškia, kad Europoje prediction markets negalima vertinti kaip vienos universalios produktų kategorijos.

Reikalinga konkretaus produkto teisinė analizė.

Kodėl Lietuvoje svarbi riba tarp finansinės priemonės ir lošimo?

Lietuvos teisinėje sistemoje jau egzistuoja platus azartinio lošimo apibrėžimas.

2026 m. galiojanti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo redakcija numato, kad azartiniu lošimu gali būti laikomas žaidimas arba abipusės lažybos, kai dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, rizikuoja savo įmokėta suma, o rezultatą lemia atsitiktinumas, įvykis arba sporto varžybų rezultatas.

Todėl real-money prediction market, kuriame žmogus rizikuoja pinigais dėl būsimo politinio, ekonominio, sportinio ar kito įvykio rezultato, negalėtų būti automatiškai laikomas tiesiog „forecasting platforma“.

Reikėtų nustatyti jo konkrečią teisinę klasifikaciją.

Ir čia atsiranda dvi potencialiai skirtingos reguliavimo kryptys:

• lošimų reguliavimas
• arba
• finansų rinkų reguliavimas.

Kai kurių produktų atveju gali būti aktualios ir papildomos ES bei nacionalinės teisės sritys.

Jeigu produktas būtų laikomas lošimu

Lietuvoje nuotoliniai lošimai jau yra reguliuojama ir licencijuojama veikla.

Lošimų priežiūros tarnybos skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad nuotoliniams lošimams organizuoti reikalinga atitinkama licencija, leidimas organizuoti nuotolinius lošimus ir priežiūros institucijos patvirtintas organizavimo reglamentas.

Nuotolinio lošimo sistemoms taip pat taikomi techniniai reikalavimai.

Tai reiškia, kad real-money prediction market priskyrus nuotolinių lažybų ar kitai lošimų kategorijai, vien technologinės platformos sukūrimo nepakaktų.

Atsirastų reguliaciniai reikalavimai, susiję su:

• licencijavimu;
• leidimais;
• techninėmis sistemomis;
• klientų identifikavimu;
• atsakingo lošimo reikalavimais;
• pinigų plovimo prevencija;
• vartotojų apsauga;
• priežiūra ir atskaitomybe.

Lietuvos institucijos taip pat turi teisę riboti prieigą prie nuotolinių lošimų svetainių, kurios Lietuvos rinkoje veikia neturėdamos reikalingos licencijos ir leidimo.

Todėl užsienio prediction market platformos licencija kitoje valstybėje savaime nereiškia teisės siūlyti real-money paslaugas Lietuvos vartotojams.

O jeigu event contract būtų finansinė priemonė?

Čia situacija tampa sudėtingesnė.

ESMA 2026 m. pozicija rodo, kad kai kurie event contracts, priklausomai nuo jų underlying ir konstrukcijos, gali patekti į finansinių priemonių reguliavimo sritį.

Tokiu atveju klausimas nebebūtų vien apie Lietuvos lošimų reguliavimą.

Reikėtų analizuoti ES finansų rinkų teisę, produkto klasifikaciją, prekybos infrastruktūrą, investuotojų apsaugą ir atitinkamas licencijas.

Lietuvoje pagrindinė finansų rinkos priežiūros institucija yra Lietuvos bankas.

Todėl platformai, norinčiai Lietuvoje kurti finansinės priemonės požymių turintį event-contract produktą, ankstyvas dialogas su Lietuvos banku būtų labai svarbus.

Tačiau vien produkto pavadinimas „prediction market“ arba „event contract“ savaime nenustato jo reguliacinės kategorijos.

Svarbi ekonominė produkto esmė ir konkreti teisinė konstrukcija.

Lietuva turi vieną potencialiai įdomų instrumentą – Regulatory Sandbox

Lietuvos bankas turi bandomąją finansinių inovacijų aplinką – Regulatory Sandbox.

Ji skirta potencialiems ir esamiems finansų rinkos dalyviams, norintiems kontroliuojamoje aplinkoje išbandyti Lietuvoje naujas finansines inovacijas prižiūrint Lietuvos bankui.

Lietuvos bankas nurodo keletą pagrindinių kriterijų:

• inovatyvumas;
• nauda vartotojams arba visuomenei;
• objektyvus poreikis produktą išbandyti realioje aplinkoje;
• pakankamas pasirengimas testavimui;
• ketinimas toliau vystyti finansinę paslaugą Lietuvoje.

Tai nereiškia, kad prediction market automatiškai galėtų būti priimta į Sandbox ar kad tokia sistema automatiškai būtų laikoma finansine paslauga.

Tačiau jeigu būtų kuriamas inovatyvus event-contract modelis, turintis finansinės priemonės požymių, Regulatory Sandbox galėtų būti viena iš institucinių galimybių pradėti diskusiją.

Lietuva galėtų pradėti ne nuo real-money rinkų

Diskutuojant apie prediction markets Lietuvoje nebūtina iš karto pradėti nuo realiais pinigais prekiaujamų kontraktų.

Egzistuoja daug platesnė forecasting ekosistema.

Lietuvoje būtų galima eksperimentuoti su:

Play-money prognozių rinkomis

Dalyviai naudoja virtualius taškus, o rezultatai naudojami tyrimams ir prognozavimo metodų analizei.

Forecasting turnyrais

Dalyviai reguliariai vertina politinių, ekonominių, technologinių ar kitų įvykių tikimybes.

Vėliau jų prognozės vertinamos naudojant Brier Score, kalibraciją ar kitus metodus.

Universitetų eksperimentais

Prognozių rinkos gali būti tiriamos ekonomikos, politikos mokslų, statistikos, psichologijos ir duomenų mokslo kontekste.

Organizacijų vidinėmis prognozių rinkomis

Įmonės gali naudoti forecasting metodus prognozuodamos projektų terminus, pardavimus, produktų pristatymą ar kitus verslo rezultatus.

Viešosios politikos forecasting eksperimentais

Galima tirti, kaip ekspertai, visuomenė ir skirtingi prognozavimo metodai vertina ekonominius ar socialinius scenarijus.

Tokie eksperimentai leistų Lietuvoje pradėti kurti forecasting kompetenciją dar prieš išsprendžiant sudėtingesnius real-money event contracts reguliavimo klausimus.

Kodėl Lietuva galėtų būti įdomi vieta tokiems eksperimentams?

Lietuva jau turi tarptautiniu mastu matomą fintech ekosistemą ir finansinių inovacijų reguliavimo infrastruktūrą.

Lietuvos bankas savo strateginėse kryptyse nurodo finansinėms technologijoms palankios reguliacinės ir priežiūros ekosistemos vystymą.

Šalyje taip pat buvo kuriamos tokios iniciatyvos kaip LBChain – reguliatoriaus vystytas technologinis sandbox blockchain sprendimams.

Tai nereiškia, kad Lietuva turėtų automatiškai pasirinkti prediction markets kaip naują fintech prioritetą.

Tačiau egzistuoja institucinis pagrindas diskusijai apie naujus finansinių technologijų modelius.

Lietuvos dydis taip pat gali būti privalumas eksperimentams.

Santykinai nedidelė, skaitmenizuota valstybė, turinti aktyvų fintech sektorių, universitetus ir reguliavimo institucijas, galėtų tapti tinkama aplinka riboto masto forecasting tyrimams.

Baltijos šalims reikėtų žiūrėti plačiau nei į vieną nacionalinę rinką

Vien Lietuvos rinka prediction markets industrijai yra nedidelė.

Tačiau:

Lietuva + Latvija + Estija

sudaro gerokai įdomesnę eksperimentinę ir regioninę erdvę.

Baltijos šalys turi panašių interesų:

• skaitmeninė ekonomika;
• fintech;
• kibernetinis saugumas;
• geopolitinių rizikų vertinimas;
• energetika;
• ekonominis atsparumas;
• viešojo sektoriaus skaitmenizacija.

Todėl forecasting ekosistema galėtų būti kuriama ne vien nacionaliniu principu.

Pavyzdžiui, būtų galima sukurti:

• Baltic Forecasting Tournament
• arba
• Baltic Prediction Markets Research Network.

Jame galėtų dalyvauti universitetai, tyrėjai, technologijų bendrovės ir forecasting bendruomenės iš visų trijų Baltijos šalių.

Ko reikėtų realiai prediction markets ekosistemai Lietuvoje?

LPMI vertinimu, reikėtų bent penkių elementų.

1. Aiškesnės teisinės klasifikacijos – reikia suprasti, kada konkretus event contract būtų: lošimas; finansinė priemonė; arba nei viena iš šių kategorijų. Tai turi būti vertinama pagal konkretaus produkto konstrukciją, o ne vien jo pavadinimą.
2. Dialogo tarp institucijų ir rinkos – diskusijoje potencialiai turėtų dalyvauti: Lietuvos bankas; Lošimų priežiūros tarnyba; Finansų ministerija; finansų ir technologijų teisės ekspertai; universitetai; forecasting tyrėjai; technologijų bendrovės.
3. Eksperimentinės aplinkos – prieš kuriant didelio masto komercinius produktus būtų naudinga vykdyti play-money ir akademinius forecasting eksperimentus.
4. Duomenų ir rezultatų vertinimo – prognozių sistemos turėtų būti vertinamos ne pagal jų populiarumą, o pagal faktinį prognozių tikslumą, kalibraciją ir informacinę vertę.
5. Tarptautinio bendradarbiavimo – prediction markets vystosi globaliai. Todėl Lietuvai būtų naudinga mokytis ne tik iš JAV modelių, bet ir aktyviai dalyvauti besiformuojančioje Europos diskusijoje.

Ar Lietuvai reikia savo Kalshi ar Polymarket?

Nebūtinai.

Tai nėra svarbiausias klausimas.

Daug svarbiau suprasti, ar prediction markets ir kolektyvinio prognozavimo metodai gali suteikti Lietuvai naudingų naujų instrumentų.

Galbūt ateityje atsiras reguliuojama real-money prediction market.

Galbūt perspektyvesnis bus B2B forecasting.

Galbūt didžiausia vertė bus akademiniuose tyrimuose.

Galbūt prediction markets duomenys taps dar vienu informacijos šaltiniu žiniasklaidai ir viešajai politikai.

Šiuo metu dar per anksti pasirinkti vieną modelį.

Tačiau ne per anksti pradėti jį tirti.

LPMI pozicija

Lithuanian Prediction Markets Institute nelaiko vieno konkretaus prediction markets reguliavimo modelio iš anksto teisingu.

Mūsų tikslas – skatinti duomenimis, tyrimais ir tarptautine patirtimi pagrįstą diskusiją.

Lietuvai nereikia aklai kopijuoti JAV ar kitos jurisdikcijos modelio.

Tačiau būtų prasminga pradėti profesionalų dialogą apie tai:

• kaip klasifikuoti skirtingus prediction markets modelius;
• kokias rizikas jie sukuria;
• kokios galėtų būti jų naudos;
• kokios vartotojų apsaugos priemonės būtų reikalingos;
• kur galima pradėti nuo nerizikingų forecasting eksperimentų;
• ir kokią vietą Lietuva galėtų užimti besiformuojančioje Europos prediction markets ekosistemoje.

Svarbiausias klausimas šiandien nėra:

„Ar Lietuvoje turėtume leisti prediction markets?"

Pirmiausia verta klausti:

„Kokios prognozių rinkos galėtų būti naudingos Lietuvai, kaip jos turėtų būti klasifikuojamos ir kokiomis sąlygomis jos galėtų veikti atsakingai?"

Būtent nuo šio klausimo galėtų prasidėti rimta Lietuvos diskusija apie prediction markets.