Kas yra prognozių rinkos ir kaip jos veikia?

Ateitį galima vertinti ne tik nuomone, bet ir tikimybe

Kas laimės rinkimus? Ar centrinis bankas sumažins palūkanų normas? Ar infliacija kitais metais nukris žemiau nustatyto lygio? Ar nauja technologija bus pristatyta iki konkrečios datos?

Į tokius klausimus tradiciškai atsakome apklausomis, ekspertų prognozėmis, ekonominiais modeliais arba tiesiog nuomone.

Prognozių rinkos (angl. prediction markets) siūlo kitą metodą – daugelio žmonių turimą informaciją ir lūkesčius paversti nuolat kintančiu tikimybės vertinimu.

Paprasčiausia prognozių rinkos forma prasideda nuo aiškaus klausimo apie ateities įvykį:

Ar įvykis X įvyks iki nustatytos datos?

Rinkos dalyviai išreiškia savo vertinimą, o jų sprendimų visuma suformuoja rinkos kainą, kuri tam tikrose rinkos struktūrose gali būti interpretuojama kaip apytikris kolektyvinis įvykio tikimybės vertinimas.

Tačiau svarbiausia prognozių rinkų savybė yra ne pats skaičius.

Svarbu tai, kad atsiradus naujai informacijai šis skaičius gali keistis.

Paprastas pavyzdys

Įsivaizduokime prognozių rinką su klausimu:

Ar Europos Centrinis Bankas sumažins palūkanų normas per kitą posėdį?

Tarkime, su atsakymu „TAIP“ susietas kontraktas rinkoje kainuoja 0,65 € ir sėkmės atveju išmoka 1 €.

Supaprastintai rinkos kainą galima interpretuoti taip:

0,65 € ≈ 65 % rinkos vertinama tikimybė.

Jeigu vėliau paskelbiami netikėtai žemi infliacijos duomenys, rinkos dalyviai gali nuspręsti, kad palūkanų mažinimas tapo labiau tikėtinas.

Kontrakto kaina gali pakilti, pavyzdžiui:

65 % → 72 % → 78 %.

Jeigu vėliau centrinio banko vadovas pateikia komentarą, mažinantį tokio sprendimo tikimybę, rinka gali sureaguoti priešinga kryptimi:

78 % → 69 %.

Taip prognozių rinka tampa ne vien galutinės prognozės šaltiniu, bet ir priemone stebėti, kaip kolektyviniai lūkesčiai keičiasi atsirandant naujai informacijai.

Kodėl tai vadinama rinka?

Prognozių rinkose dalyviai gali pirkti ir parduoti pozicijas, susietas su konkretaus įvykio rezultatu.

Vienas paprasčiausių modelių yra binarinis kontraktas:

• TAIP – įvykis įvyks.
• NE – įvykis neįvyks.

JAV Commodity Futures Trading Commission (CFTC) aiškina, kad event contracts dažnai turi du galimus rezultatus, nustatytą galutinę išmoką ir aiškią kontrakto pabaigą.

Pavyzdžiui, jei kontraktas „TAIP“ kainuoja 0,70 JAV dolerio ir įvykis iš tiesų įvyksta, kontraktas gali būti išmokamas 1 JAV dolerio verte.

Jeigu įvykis neįvyksta, kontrakto vertė atsiskaitymo metu tampa lygi nuliui.

Praktikoje egzistuoja ir sudėtingesni modeliai: kelių pasirinkimų rinkos, rezultatų intervalai bei kitos struktūros.

Kaina kaip informacija

Čia atsiranda viena svarbiausių prognozių rinkų idėjų.

Rinkos kaina pati tampa informacija.

Jeigu daugybė dalyvių turi skirtingą informaciją, skirtingus modelius ir skirtingas nuomones, jų sprendimai pirkti arba parduoti veikia rinkos kainą.

Todėl rinkoje gali susijungti informacija iš daugybės skirtingų šaltinių.

• Vienas žmogus gali gerai išmanyti ekonomiką.
• Kitas – politinius procesus.
• Trečias – statistinius modelius.
• Ketvirtas gali sekti konkrečios industrijos duomenis.
• Penktas gali manyti, kad visi kiti pernelyg optimistiški.

Visų šių dalyvių sprendimai veikia vieną bendrą rezultatą – rinkos kainą.

Ekonomikos literatūroje tai vadinama informacijos agregavimu.

Kodėl žmonės gali pakeisti savo prognozę?

Tradicinė vieša prognozė dažnai lieka užfiksuota.

Ekspertas sausį gali pasakyti:

„Manau, kad ekonomikos nuosmukio nebus.“

Tačiau balandį situacija gali būti visiškai kitokia.

Prognozių rinkoje vertinimas gali keistis nuolat.

Pavyzdžiui:

Tokiu atveju įdomus tampa ne tik galutinis 62 % skaičius.

Vertinga informacija yra ir pats tikimybės pokytis laike.

Galima klausti:

• Kas įvyko tarp vasario ir balandžio?
• Kokia informacija pakeitė rinkos dalyvių vertinimą?
• Ar rinka sureagavo greičiau nei ekspertų prognozės?

Būtent dėl šios priežasties prognozių rinkos gali būti įdomios ne tik jų dalyviams, bet ir ekonomistams, tyrėjams, žurnalistams, įmonėms bei viešojo sektoriaus institucijoms.

Prognozių rinka nėra tas pats, kas apklausa

Tai vienas svarbiausių skirtumų.

Apklausa gali klausti:

„Už kurį kandidatą balsuotumėte?“

Prognozių rinka gali klausti:

„Kokia tikimybė, kad kandidatas A laimės rinkimus?“

Tai nėra tas pats klausimas.

Žmogus gali balsuoti už kandidatą A, tačiau manyti, kad rinkimus laimės kandidatas B.

Todėl apklausa pirmiausia matuoja dabartines respondentų nuostatas ar ketinimus, o prognozių rinka siekia agreguoti dalyvių lūkesčius apie būsimą rezultatą.

Dėl šios priežasties apklausos ir prognozių rinkos nebūtinai turi konkuruoti.

Jos gali pateikti skirtingą informaciją apie tą patį įvykį.

Ar 70 % reiškia, kad įvykis tikrai įvyks?

Ne.

Tai labai svarbu.

70 % tikimybė nėra garantija.

Jeigu prognozavimo sistema yra gerai kalibruota, ilgainiui iš didelio skaičiaus panašių įvykių, kuriems suteikta maždaug 70 % tikimybė, apie 70 % turėtų įvykti, o apie 30 % – ne.

Todėl prognozės kokybės negalima vertinti vien pagal vieną rezultatą.

Jeigu įvykis, kuriam rinka suteikė 20 % tikimybę, galiausiai įvyko, tai savaime nereiškia, kad prognozė buvo bloga.

Mažai tikėtini įvykiai kartais įvyksta.

Forecasting tyrimuose todėl naudojami tokie metodai kaip kalibracija, Brier Score ir kiti prognozių tikslumo vertinimo metodai, leidžiantys sistemingai vertinti daugelį prognozių.

Ar prognozių rinkos yra tikslios?

Tai vienas daugiausiai tyrinėtų klausimų šioje srityje.

Ekonomistai Justin Wolfers ir Eric Zitzewitz savo klasikiniame 2004 m. tyrime analizavo prognozių rinkas kaip išskaidytos informacijos agregavimo mechanizmą. Jų nagrinėti duomenys parodė, kad rinkų generuojamos prognozės daugelyje analizuotų situacijų buvo gana tikslios ir dažnai pranoko įvairius palyginamuosius prognozavimo metodus.

Vėlesniuose tyrimuose taip pat nagrinėta, kaip prognozių rinkos gali greitai įtraukti naują informaciją ir būti naudojamos ekonominiam prognozavimui.

Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad prognozių rinka visada yra tikslesnė už apklausą, ekspertą ar statistinį modelį.

Rezultatų kokybė priklauso nuo daugelio veiksnių:

• dalyvių skaičiaus;
• dalyvių turimos informacijos;
• rinkos likvidumo;
• kontrakto konstrukcijos;
• aiškių rezultato nustatymo taisyklių;
• paskatų;
• rinkos struktūros;
• galimų informacinių ar elgsenos šališkumų.

Todėl svarbus mokslinis klausimas yra ne vien:

„Ar prognozių rinkos veikia?“

bet ir:

„Kokiomis sąlygomis jos veikia geriausiai?“

Kur gali būti naudojamos prognozių rinkos?

Prognozių rinkų principas gali būti taikomas daug platesniame kontekste nei rinkimai.

Ekonomika

• Ar infliacija viršys nustatytą lygį?
• Ar centrinis bankas pakeis palūkanų normas?
• Ar ekonomika pateks į recesiją?

Politika

• Kas laimės rinkimus?
• Ar parlamentas priims konkretų teisės aktą?
• Ar vyriausybė išsilaikys iki nustatytos datos?

Verslas

• Ar produktas bus pristatytas laiku?
• Ar pardavimai viršys planą?
• Ar projektas bus baigtas iki nustatytos datos?

Technologijos

• Kada bus pristatyta tam tikra technologija?
• Ar bendrovė pasieks paskelbtą technologinį tikslą?

Mokslas ir tyrimai

• Ar tyrimo rezultatas bus pakartotas?
• Ar konkretus mokslinis etapas bus pasiektas iki nustatyto termino?

Tokiose sistemose nebūtinai turi būti naudojami realūs pinigai. Prognozavimo eksperimentai gali naudoti virtualius taškus, reputacijos sistemas, turnyrus ar kitus dalyvių motyvavimo mechanizmus.

Prognozių rinkos kaip kolektyvinio intelekto laboratorija

LPMI prognozių rinkas vertina ne tik kaip prekybos mechanizmą.

Mums ypač įdomus platesnis klausimas:

Ar tinkamai sukurta sistema gali surinkti daugelio žmonių turimą informaciją ir suformuoti geresnę kolektyvinę prognozę?

Tai siejasi su platesne kolektyvinio intelekto ir forecasting tyrimų sritimi.

Galima lyginti:

• minią prieš ekspertus;
• prognozių rinkas prieš apklausas;
• žmones prieš dirbtinį intelektą;
• AI ir žmonių kombinacijas prieš atskirus metodus.

Tačiau tam reikia ne tik prognozuoti.

Reikia išsaugoti prognozes ir vėliau patikrinti jų rezultatus.

Gera prognozė turi būti patikrinama

Prognozė:

„Ekonomika ateityje pagerės“

yra sunkiai objektyviai patikrinama.

Daug naudingesnis klausimas būtų:

„Ar Lietuvos metinė infliacija 2027 m. gruodžio mėnesį bus mažesnė nei 3 %?“

Toks klausimas turi:

• aiškų įvykį;
• konkretų terminą;
• objektyvų rezultatą;
• galimybę priskirti tikimybę;
• galimybę vėliau patikrinti prognozės tikslumą.

Tai viena pagrindinių profesionalaus forecasting kultūros sąlygų.

Kodėl ši sritis dabar svarbi?

Prognozių rinkos nėra nauja idėja. Akademinės eksperimentinės rinkos veikia jau kelis dešimtmečius, o ekonomistai jų informacijos agregavimo savybes tyrinėja ilgą laiką.

Tačiau pastaraisiais metais prediction markets tapo gerokai labiau matomos platesnei visuomenei.

Kartu auga diskusijos apie jų panaudojimą, rinkos struktūrą, reguliavimą, rinkos vientisumą ir jų vietą greta tradicinių prognozavimo metodų.

2026 m. JAV CFTC pradėjo naują viešą procesą dėl prediction markets ir event contracts reguliavimo, prašydama rinkos dalyvių pateikti nuomonę apie šių rinkų veikimą ir taikomus reguliavimo principus.

Tai rodo, kad prognozių rinkos iš eksperimentinės forecasting nišos vis labiau pereina į platesnes diskusijas apie finansų rinkas, informaciją ir sprendimų priėmimą.

LPMI tikslas

Lithuanian Prediction Markets Institute siekia tirti, kaip prognozių rinkos, kolektyvinis intelektas, ekspertų prognozės, duomenys ir dirbtinis intelektas gali padėti geriau vertinti ateities įvykių tikimybes.

Mus domina ne tik tai, kas prognozavo teisingai.

Svarbesni klausimai yra:

• Kuris metodas ilgainiui prognozuoja tiksliau?
• Kaip prognozės keičiasi atsiradus naujai informacijai?
• Kada minios prognozė gali būti geresnė už individualaus eksperto?
• Kaip vertinti prognozių kalibraciją?
• Kaip šiuos metodus būtų galima atsakingai taikyti Lietuvoje ir Baltijos regione?

Prognozuoti ateitį tobulai neįmanoma.

Tačiau galima išmokti geriau vertinti jos tikimybes.