Prognozių rinkos ir apklausos: kuo jos skiriasi?

Apklausa matuoja nuomonę, prognozių rinka – tikimybę

Kas laimės rinkimus?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad į šį klausimą galima atsakyti tiesiog paklausus žmonių, už ką jie ketina balsuoti. Tačiau čia susiduria du skirtingi dalykai – dabartinė žmonių nuomonė ir jų prognozė apie būsimą rezultatą.

Apklausa gali parodyti, ką žmonės palaiko šiandien.

Prognozių rinka bando atsakyti į kitą klausimą:

Kokia tikimybė, kad konkretus rezultatas iš tikrųjų įvyks?

Šis skirtumas yra vienas svarbiausių norint suprasti, kodėl apklausos ir prognozių rinkos neturėtų būti vertinamos kaip du skirtingi būdai užduoti tą patį klausimą.

Jos matuoja skirtingus dalykus.

Ką iš tikrųjų matuoja apklausa?

Viešosios nuomonės apklausos naudojamos politikos, ekonomikos, visuomenės nuostatų, vartotojų elgsenos ir daugelyje kitų sričių.

Pavyzdžiui, apklausa gali klausti:

„Už kurį kandidatą balsuotumėte, jei rinkimai vyktų šį sekmadienį?“

Tarkime, rezultatai yra:

• Kandidatas A – 37 %
• Kandidatas B – 32 %
• Kandidatas C – 16 %
• Kiti / neapsisprendę – 15 %

Šie skaičiai suteikia vertingos informacijos apie respondentų pasirinkimus apklausos atlikimo metu.

Tačiau iš jų negalima tiesiogiai daryti išvados:

„Kandidato A tikimybė laimėti yra 37 %.“

37 % palaikymas ir 37 % pergalės tikimybė yra visiškai skirtingi dydžiai.

Apklausa pirmiausia matuoja dabartines nuostatas, preferencijas ar ketinimus.

Prognozių rinka užduoda kitą klausimą

Prognozių rinkoje klausimas galėtų būti:

„Ar kandidatas A laimės rinkimus?“

Rinkos dalyviams čia nebūtina atsakyti, kurį kandidatą jie patys palaiko.

Jiems reikia įvertinti, kas, jų manymu, iš tikrųjų įvyks.

Tarkime, rinkos vertinimas yra:

• Kandidatas A – 58 %
• Kandidatas B – 34 %
• Kandidatas C – 8 %

Tai nėra kandidatų populiarumo apklausa.

Tai kolektyvinis rinkos dalyvių vertinimas apie galutinio rezultato tikimybę.

Todėl vienu metu visiškai logiškai gali egzistuoti:

Apklausa: Kandidatą A palaiko 37 %.

Prognozių rinka: Kandidato A pergalės tikimybė – 58 %.

Šie skaičiai vienas kitam neprieštarauja.

Jie atsako į skirtingus klausimus.

Palaikyti ir prognozuoti nėra tas pats

Tai bene paprasčiausias būdas suprasti skirtumą tarp apklausos ir prognozių rinkos.

Įsivaizduokime rinkėją, kuris palaiko kandidatą B.

Apklausoje į klausimą:

„Už ką balsuosite?“

jis atsako:

B.

Tačiau paklaustas:

„Kas, jūsų manymu, laimės rinkimus?“

tas pats žmogus gali atsakyti:

A.

Čia nėra jokio prieštaravimo.

Žmogaus norimas rezultatas nebūtinai sutampa su jo prognozuojamu rezultatu.

Jis gali vertinti kitų žmonių pasirinkimus, ankstesnių rinkimų rezultatus, kandidatų kampanijas, apklausas, ekonominę situaciją, žiniasklaidos informaciją ir daugybę kitų signalų.

Todėl:

Nuomonė nėra tas pats, kas prognozė.

Apklausos fotografuoja dabartį

Apklausą galima įsivaizduoti kaip tam tikro momento fotografiją.

Ji parodo:

• ką žmonės mano dabar;
• ką jie palaiko dabar;
• ką ketina daryti dabar.

Tačiau ateities rezultatas gali priklausyti nuo įvykių, kurie dar neįvyko.

Iki rinkimų gali likti šeši mėnesiai.

Per tą laiką gali pasikeisti ekonominė situacija, atsirasti naujų kandidatų, įvykti politinių skandalų, pasikeisti rinkėjų aktyvumas ar kampanijos dinamika.

Todėl apklausos rezultatas nėra automatiškai galutinio rezultato prognozė.

Tai ypač svarbu, kai iki prognozuojamo įvykio dar liko daug laiko.

Prognozių rinka bando žiūrėti į priekį

Prognozių rinkos dalyvis gali vertinti ne tik tai, kokia situacija yra šiandien, bet ir tai, kaip ji gali pasikeisti iki galutinio įvykio.

Pavyzdžiui:

Kandidatą A apklausose palaiko 35 %.

Kandidatą B – 32 %.

Tačiau rinkos dalyviai gali manyti, kad kandidatas A turi geresnę kampanijos organizaciją, stipresnę poziciją antrajame ture arba didesnį potencialą pritraukti neapsisprendusius rinkėjus.

Todėl rinka gali vertinti:

Kandidato A pergalės tikimybė – 62 %.

Tai nereiškia, kad rinka „nesutinka“ su apklausa.

Ji gali naudoti apklausos rezultatą kaip vieną iš informacijos šaltinių, tačiau kartu įvertinti ir kitą informaciją.

Apklausos gali būti prognozių rinkos informacijos šaltinis

Tai svarbi priežastis, kodėl nereikėtų formuoti diskusijos kaip:

„Apklausos prieš prognozių rinkas.“

Prognozių rinkos gali naudoti apklausas.

Kai paskelbiama nauja reikšminga apklausa, rinkos dalyviai gali įvertinti jos rezultatus ir pakeisti savo pozicijas.

Pavyzdžiui:

Prieš apklausą

Kandidato A pergalės tikimybė – 48 %

Paskelbiama netikėtai stipri apklausa.

Po apklausos

Kandidato A pergalės tikimybė – 56 %

Šiuo atveju apklausa tapo nauja informacija, kurią prognozių rinka įtraukė į bendrą vertinimą.

Tačiau rinka nebūtinai sureaguos į kiekvieną apklausą vienodai.

Dalyviai gali vertinti apklausos imtį, metodologiją, apklausos organizacijos reputaciją, ankstesnį tikslumą, rezultatų skirtumą nuo kitų apklausų ir tai, kiek laiko liko iki rinkimų.

Viena apklausa ir apklausų vidurkis taip pat nėra tas pats

Vertinant politines prognozes svarbu atskirti ir pavienę apklausą nuo kelių apklausų agregavimo.

Viena apklausa turi statistinį neapibrėžtumą ir gali skirtis nuo kitų tuo pačiu metu atliktų tyrimų.

Todėl rinkimų analizėje dažnai naudojami apklausų vidurkiai arba modeliai, kurie sujungia kelių apklausų rezultatus.

Tai jau yra žingsnis nuo paprasto nuomonės matavimo link prognozavimo.

Tačiau net ir sudėtingas apklausų modelis nebūtinai yra tas pats, kas prognozių rinka.

Modelio rezultatą nustato jo metodologija ir įvesties duomenys.

Prognozių rinkos rezultatą formuoja dalyvių sprendimai ir jų turimos informacijos agregavimas per rinkos mechanizmą.

Skiriasi ir tai, kas dalyvauja

Tradicinėje reprezentatyvioje apklausoje labai svarbu, kas buvo apklaustas.

Tyrėjai siekia sudaryti imtį, kuri kuo geriau atspindėtų tiriamą populiaciją.

Jeigu norime sužinoti Lietuvos gyventojų nuomonę, apklausos imtis turi būti suformuota taip, kad rezultatai pagrįstai atspindėtų Lietuvos gyventojus.

Prognozių rinkoje tikslas kitoks.

Jos dalyviai nebūtinai turi būti demografiškai reprezentatyvūs.

Čia svarbiau, ar dalyviai:

• turi naudingos informacijos;
• geba ją interpretuoti;
• yra motyvuoti prognozuoti tiksliai;
• gali reaguoti į kitų dalyvių vertinimus ir naują informaciją.

Tai reiškia, kad prognozių rinkos rezultato negalima pristatyti kaip reprezentatyvios visuomenės apklausos.

Skirtingi metodai – skirtingi klausimai

Skirtumą galima apibendrinti labai paprastai.

Todėl šių dviejų procentų negalima tiesiogiai lyginti kaip to paties rodiklio.

Kuris metodas yra geresnis?

Vienareikšmio atsakymo nėra.

Viskas priklauso nuo to, ką norime sužinoti.

Jeigu klausimas yra:

„Kiek žmonių šiuo metu palaiko kandidatą A?“

tinkamai atlikta reprezentatyvi apklausa yra natūralus metodas.

Jeigu klausimas yra:

„Kokia tikimybė, kad kandidatas A laimės rinkimus?“

reikia prognozavimo metodo.

Tai gali būti statistinis modelis, ekspertų prognozių agregatas, prognozių rinka arba kelių metodų kombinacija.

Todėl naudingesnis klausimas nėra:

„Kas geriau – apklausos ar prognozių rinkos?“

Daug įdomiau klausti:

„Kokią informaciją suteikia kiekvienas metodas ir kaip juos galima naudoti kartu?“

Kai nuomonė ir prognozė pradeda skirtis

Tyrimų požiūriu ypač įdomios situacijos, kai apklausų ir prognozių rinkų signalai išsiskiria.

Pavyzdžiui:

Apklausų lyderis – kandidatas A.

Tačiau:

Prognozių rinkoje favoritu laikomas kandidatas B.

Kodėl?

Galimos įvairios priežastys.

• Rinka gali tikėtis, kad dabartinė apklausų persvara nėra tvari.
• Gali būti numatomas antrasis rinkimų turas.
• Gali skirtis prognozuojamas rinkėjų aktyvumas.
• Rinkos dalyviai gali tikėtis politinių koalicijų ar kandidatų pasitraukimo.
• Gali egzistuoti informacija, kuri dar nėra visiškai atsispindėjusi apklausose.
• Tačiau taip pat gali būti, kad klysta pati rinka.

Todėl skirtumas tarp šių signalų yra ne galutinis atsakymas, o įdomus objektas analizei.

Svarbu stebėti ne tik rezultatą, bet ir jo pokytį

Vienas prognozavimo sistemų privalumų yra galimybė stebėti tikimybių istoriją.

Tarkime:

Galutinis 67 % skaičius yra informatyvus.

Tačiau dar įdomesnis klausimas:

Kodėl prognozė per keturis mėnesius pasikeitė nuo 32 % iki 67 %?

Tuomet galima lyginti tikimybės pokyčius su:

• naujomis apklausomis;
• politiniais įvykiais;
• ekonominiais rodikliais;
• kandidatų sprendimais;
• viešais debatais;
• kitais informaciniais signalais.

Taip forecasting tampa ne vien galutinio rezultato spėjimu, bet ir lūkesčių kitimo tyrimu.

Ar prognozių rinkos visada tikslesnės?

Ne.

Prognozių rinkų nereikėtų pristatyti kaip metodo, kuris automatiškai išsprendžia tradicinių prognozavimo metodų problemas.

Jų kokybė gali priklausyti nuo:

• dalyvių skaičiaus ir jų informuotumo;
• rinkos likvidumo;
• dalyvavimo paskatų;
• klausimo formulavimo;
• rinkos konstrukcijos;
• galimybės manipuliuoti;
• dalyvių šališkumo;
• aiškių rezultato nustatymo taisyklių.

Lygiai taip pat ir apklausų kokybė priklauso nuo imties, klausimų formulavimo, duomenų rinkimo metodų, respondentų atsako, svorių bei kitų metodologinių sprendimų.

Todėl abu metodus reikia vertinti pagal jų metodologiją ir faktinį ilgalaikį tikslumą.

Prognozavimo kokybę galima patikrinti

Čia prognozių rinkos ir forecasting metodai turi svarbią savybę.

Jeigu prognozės išreiškiamos tikimybėmis, jų kokybę galima sistemingai vertinti.

Pavyzdžiui, galima klausti:

Kaip dažnai įvyksta įvykiai, kuriems buvo suteikta 70 % tikimybė?

Jeigu ilgainiui maždaug 70 % tokių įvykių įvyksta, prognozės gali būti laikomos gerai kalibruotomis.

Taip pat galima naudoti Brier Score ir kitus metodus prognozių tikslumui vertinti.

Tai leidžia pereiti nuo diskusijos:

„Kas atrodė teisus?“

prie daug objektyvesnio klausimo:

„Kuris prognozavimo metodas ilgainiui pateikia geriau kalibruotas ir tikslesnes prognozes?“

Apklausos + prognozių rinkos gali būti vertingesnės kartu

LPMI požiūriu ypač įdomus ne konfliktas tarp apklausų ir prognozių rinkų, o jų kombinacija.

Galima vienu metu stebėti:

• ką žmonės palaiko;
• ką žmonės mano, kad laimės;
• ką rodo prognozių rinka;
• ką prognozuoja ekspertai;
• ką prognozuoja statistiniai modeliai;
• ką prognozuoja dirbtinis intelektas.

Tada, įvykiui pasibaigus, galima patikrinti, kurie metodai veikė geriausiai.

Ilgainiui toks duomenų kaupimas leidžia analizuoti ne pavienius atvejus, o prognozavimo metodų tikslumą sistemingai.

Nuo „ką manome?“ prie „kokia tikimybė?“

Apklausos išlieka svarbi priemonė visuomenės nuomonei matuoti.

Prognozių rinkos jų nepakeičia.

Jos prideda kitą informacijos sluoksnį.

Apklausa padeda atsakyti:

„Ką žmonės mano šiandien?“

Prognozių rinka:

„Kokia tikimybė, kad konkretus dalykas įvyks ateityje?“

Šių dviejų klausimų atskyrimas yra svarbus kuriant geresnę prognozavimo kultūrą.

Nes norint suprasti ateitį neužtenka žinoti, ko žmonės nori šiandien.

Reikia bandyti sistemingai vertinti ir tai, kas iš tikrųjų gali įvykti rytoj.

LPMI tyrimų kryptis

Lithuanian Prediction Markets Institute siekia tirti apklausų, prognozių rinkų, ekspertinių vertinimų, statistinių modelių ir dirbtinio intelekto prognozių skirtumus.

Vienas iš svarbių klausimų Lietuvos ir Baltijos šalių kontekste:

Ar skirtingų prognozavimo metodų derinimas gali suteikti daugiau informacijos nei vienas metodas atskirai?

Tam reikalingi ne tik pavieniai eksperimentai.

Reikia nuosekliai fiksuoti prognozes, jų pokyčius ir galutinius rezultatus bei vėliau objektyviai vertinti prognozių tikslumą.

Tai leistų pereiti nuo nuomonės apie prognozavimo metodus prie duomenimis pagrįsto jų palyginimo.